Kineziologinis teipavimas – tai terapinis metodas, kai ant odos uždedami specialūs elastingi lipdukai (teipai), kurie padeda gydyti raumenų, sausgyslių ir sąnarių problemas. Kineziologinis teipavimas buvo sukurtas Japonijos chiropraktiko dr. Kenzo Kase 1970-aisiais ir tapo populiarus tiek sportininkų, tiek žmonių, patiriančių įvairių judamojo aparato sutrikimų, tarpe.
Kaip veikia kineziologinis teipavimas? Teipai yra elastingi ir juos galima pritaikyti pagal individualias kūno linijas ir judesius. Kineziologiniai teipai dirba šiais principais:
1. Raumenų ir audinių stimuliacija: teipai, klijuojami ant odos, neapsunkina judėjimo, tačiau suteikia nuolatinį, lengvą tempimą, kuris stimuliuoja raumenis ir audinius.
2. Kraujotakos gerinimas: teipavimas pagerina kraujo ir limfos apytaką, kas padeda sumažinti patinimus ir uždegimus.
3. Skausmo malšinimas: teipai veikia kaip mechaninis barjeras, sumažindami raumenų įtampą ir skausmą, o taip pat palengvindami nervų galūnėlių ir sąnarių apkrovą.
Nauda kineziologiniam teipavimui:
1. Skausmo mažinimas: Sumažina skausmą dėl raumenų ir sąnarių pažeidimų. Padeda sumažinti diskomfortą po traumų, tokių kaip sumušimai, patempimai ar išnirimai. Naudojamas mažinant lėtinį skausmą, pvz., sergant artritu ar miofascialiniu skausmo sindromu.
2. Raumenų ir sąnarių funkcijos palaikymas: Gerina raumenų ir sąnarių funkcijas, nes teipai palaiko raumenų tonusą ir koordinaciją. Dažnai naudojama reabilitacijoje, kad padėtų atstatyti funkcijas po traumų, operacijų arba sportinių veiklų. Padeda sušvelninti raumenų įtampą ir mažina riziką dėl pernelyg didelės apkrovos.
3. Edemos ir uždegimo mažinimas: Skatina kraujo ir limfos apytaką, padedant pašalinti perteklinius skysčius ir mažinant audinių patinimus. Taip pat, padeda sumažinti uždegimą, ypač po sportinių traumų.
4. Pagerina judėjimo amplitudę: Gerina sąnarių ir raumenų judrumą, todėl rekomenduojama žmonėms, patyrusiems sąnarių traumas, arba tiems, kuriems reikalingas judėjimo pagerinimas po ilgalaikio neveiklumo. Skatina greitesnį atsistatymą ir atpalaiduoja įsitempusius raumenis.
5. Gydymas be vaistų: Kineziologinis teipavimas suteikia galimybę mažinti skausmą ir uždegimą be vaistų, o tai gali būti naudingas pasirinkimas tiems, kurie vengia chemikalų ar vaistų nuo skausmo.
Būklės, kuriose naudojamas kineziologinis teipavimas:
• Raumenų ir sąnarių problemos: patempimai, raumenų spazmai, sausgyslių uždegimai (tendinitai), osteoartritas.
• Sportinės traumos: sumušimai, išnirimai, sportiniai sužeidimai (pvz., kelio, čiurnos traumos).
• Neurologinės būklės: paralyžiai, insulto pasekmės, esant raumenų silpnumui.
• Pooperacinė reabilitacija: teipavimas dažnai naudojamas po operacijų, kad paspartintų atsigavimą ir sumažintų patinimus.
Laikysenos koregavimas.
Laikysenos koregavimas, papildomos priemonės.
Profesionali pagalba rūpinantis savimi!
Kineziterapija – viena pagrindinių reabilitacijos priemonių, pagrįsta tuo, kad tinkami kūno judesiai padeda atnaujinti, pagerinti ir išlaikyti raumenų, kaulų, kraujagyslių, nervų ir kitų organizmo sistemų būklę.
Ši paslauga – iki 1 val. trukmės pirminė kineziterapeuto konsultacija: funkcinis organizmo ištyrimas ir gydymo plano sudarymas.
Pirminės kineziterapeuto konsultacijos metu išsiaiškinami atvykusiojo nusiskundimai, parenkamas tinkamas gydymo būdas ir pritaikoma atitinkama gydymo metodika. Kineziterapeutas, sudarydamas paciento gydymo planą, atsižvelgia tiek į bendrą organizmo būklę, tiek į atskirų organų sistemų funkcionavimą. Dabartinėje kineziterapijos praktikoje dažniausiai naudojama į pacientą nukreipta gydymo strategija, kuomet svarbiausia kineziterapeuto užduotis – išspręsti paciento nusiskundimus, o ne problemas, kurias parodė medicininiai arba funkciniai tyrimai.
Kineziterapija grąžina ir palaiko gerą fizinę būklę, mažina ūmų bei lėtinį skausmą, gydo laikysenos bei eisenos sutrikimus, minkštųjų audinių, kaulų, sąnarių, kremzlių pažeidimus ir traumas, artritą, tendinopatijas, neurologinius sutrikimus. Pažengusi ir moderni kineziterapija taip pat padeda gydant galvos skausmus ir svaigimą, tinitą, vertigą, galūnių tirpimus ir daugelį kitų sveikatos sutrikimų. Tai viena veiksmingiausių reabilitacijos priemonių, padedančių grįžti į pilnavertį gyvenimą po patirtų traumų.
Galimybė tinkamai pasirūpinti sveikata!
Kineziterapija – viena pagrindinių reabilitacijos priemonių, pagrįsta tuo, kad tinkami kūno judesiai padeda atnaujinti, pagerinti ir išlaikyti raumenų, kaulų, kraujagyslių, nervų ir kitų organizmo sistemų būklę. Kineziterapija grąžina ir palaiko gerą fizinę būklę, mažina ūmų bei lėtinį skausmą, padeda atsigauti po traumų.
Jūsų laukia pirminė kineziterapeuto konsultacija – funkcinis organizmo ištyrimas, gydymo plano sudarymas ir 8 individualios mankštos (1 susitikimo trukmė – iki 1 val.).
Pirminės kineziterapeuto konsultacijos metu išsiaiškinami atvykusiojo nusiskundimai, parenkamas tinkamas gydymo būdas ir pritaikoma atitinkama gydymo metodika. Kineziterapeutas, sudarydamas individualų gydymo planą, atsižvelgia tiek į bendrą organizmo būklę, tiek į atskirų organų sistemų funkcionavimą, tiek į atvykusiojo nusiskundimus. Dabartinėje kineziterapijos praktikoje dažniausiai naudojama į pacientą nukreipta gydymo strategija, kuomet svarbiausia kineziterapeuto užduotis – išspręsti atvykusiojo nusiskundimus, o ne problemas, kurias parodė medicininiai arba funkciniai tyrimai.
Gydomoji mankšta skiriama tada, kai atvykusiojo nusiskundimai būna susiję su konkrečia patologija, pavyzdžiui, tarpslankstelinio disko išvarža, arba tokia problema kaip lėtinis kaklo skausmas. Tyrimo metu kineziterapeutas nustato konkrečios problemos priežastis ir parenka specifinius pratimus, skirtus būtent tai problemos spręsti. Tai gali būti nervų slydimo ar tempimo pratimai, stiprinantys tam tikrus raumenis ar jų grandines, gerinantys sąnarių mobilumą, mažinantys skausmą.
Sveikatingumo mankšta orientuota į sveikatos problemų ir skausmų prevenciją, fizinės būklės ir savijautos gerinimą. Ši mankšta itin naudinga dirbantiems sėdimą darbą arba intensyviai sportuojantiems, siekiantiems išvengti anksčiau turėtos sveikatos problemos pasikartojimo. Taip pat sveikatingumo mankšta gali būti atliekama norint pagerinti darbingumą, ištvermę, lankstumą, mobilumą, jėgą arba padailinti kūno linijas.